Ar Perkančioji Organizacija Privalo Vertinti Kiekvieną įkainį Pagal ...

Agree & Join LinkedIn

By clicking Continue to join or sign in, you agree to LinkedIn’s User Agreement, Privacy Policy, and Cookie Policy.

Sign in to view more content

Create your free account or sign in to continue your search

Sign in

Welcome back

Email or phone Password Show Forgot password? Sign in

or

By clicking Continue to join or sign in, you agree to LinkedIn’s User Agreement, Privacy Policy, and Cookie Policy.

New to LinkedIn? Join now

or

New to LinkedIn? Join now

By clicking Continue to join or sign in, you agree to LinkedIn’s User Agreement, Privacy Policy, and Cookie Policy.

LinkedIn

LinkedIn is better on the app

Don’t have the app? Get it in the Microsoft Store.

Open the app Skip to main content 3 min read

Tikriausiai kiekvienas su viešaisiais pirkimais susiduriantis asmuo puikiai žino, jog perkančioji organizacija privalo reikalauti tiekėjo, viešajame pirkime pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti tokią kainą. Vis dėlto, dažnai iškyla klausimų, ar perkančioji organizacija privalo vertinti kiekvieną kainą sudarantį įkainį pagal neįprastai mažos kainos institutą ir kreiptis į tiekėją dėl įkainių pagrindimo.

Toks klausimas buvo sprendžiamas ir praėjusią savaitę Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje byloje, kurioje dar kartą sėkmingai apgynėme kliento – perkančiosios organizacijos – interesus ir įrodėme, jog perkančioji organizacija neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį (pirkimo laimėtoją, kurio pasiūlymą ginčijo kitas tiekėjas – ieškovas) dėl kainos (įkainių) pagrindimo, kadangi jo pasiūlymas neatitiko neįprastai mažos kainos kriterijų, numatytų Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) 57 str. 1 d. Atitinkamai, teismui nebuvo jokio pagrindo panaikinti teisėto perkančiosios organizacijos sprendimo dėl trečiojo asmens pripažinimo pirkimo laimėtoju.

Konkrečiai, trečiasis asmuo remonto darbų pirkime, kuriame buvo numatyta fiksuoto įkainio kainodara, 2-uose iš 95-ių pasiūlymą sudarančių įkainių nurodė 0,01 Eur dydžius (pagal techninį darbo projektą įvertinus, jog šių dviejų darbų greičiausiai nereikės atlikti). Tokie du įkainiai, ieškovo įsitikinimu, buvo nerealūs ir neįprastai maži, todėl perkančioji organizacija tariamai pažeidė pareigą vertinti kainos pagrįstumą – turėjo laikyti įkainius nepagrįstai mažais ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymą.

Lietuvos apeliacinis teismas su tokiu ieškovo vertinimu nesutiko ir pirmiausiai pažymėjo, jog neįprastai mažos kainos institutas skirtas pačių perkančiųjų organizacijų apsaugai, t. y. jų interesui užsitikrinti tinkamą ir sėkmingą viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Nors pagal VPĮ 57 str. 1 d. perkančioji organizacija gali reikalauti pagrįsti ne tik pasiūlytą kainą, bet ir įkainius, jei jie atrodo neįprastai maži, tai ji turi daryti tik tuo atveju, jeigu pasiūlymai sukelia įtarimų. Turi būti užtikrinami skaidrumo ir lygiateisiškumo principai – panašių kainų pasiūlymai neturi būti tarpusavyje išskiriami ir vienam iš tiekėjų neturi būti nepagrįstai apsunkintas varžymasis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. 

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo nustatęs pirmosios instancijos teismas, trečiojo asmens pasiūlyta kaina buvo tik 10 % mažesnė nei visų pasiūlytų kainų aritmetinis vidurkis, todėl ši kaina ne tik neatitiko VPĮ 57 str. 1 d. numatytų požymių (30 % kainų skirtumo), pagal kuriuos pasiūlyta kaina visada turi būti laikoma neįprastai maža, tačiau perkančiajai organizacijai, kaip pabrėžė Lietuvos apeliacinis teismas, apskritai nebuvo pagrindo spręsti, jog trečiojo asmens pasiūlyta bendra kaina kelia abejones dėl tinkamo ir sėkmingo pirkimo sutarties vykdymo. Tuo labiau, jog trečiojo asmens pasiūlymas buvo tik 2,48 % pigesnis nei ieškovo pasiūlymas.

Atitinkamai, teismas sprendė, kad dviejose žiniaraščio eilutėse iš 95-ių nurodyti 0,01 Eur įkainiai perkančiajai organizacijai nesudarė pagrindo reikalauti šių įkainių pagrindimo. Buvo pabrėžta, jog vien tai, kad tam tikrus atskirus žiniaraščiuose nurodytus darbus tiekėjai siūlo atlikti pigiau nei rinkos kainomis ar netgi simbolinėmis kainomis, savaime neindikuoja grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių.

Nutartyje buvo konstatuota, jog perkančiosios organizacijos sprendimas mažos kainos aspektu įvertinti bendras tiekėjų pasiūlytas kainas atitiko objektyvumo ir skaidrumo principus. Nagrinėjamu atveju nebuvo pareigos vertinti tiekėjų pasiūlytų atskirų darbų įkainių santykio su rinkos kainomis, taip pat su kitų tiekėjų pasiūlytais įkainiais.

Dar vienas svarbus teismo nurodytas aspektas yra tai, jog tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija atsietai nuo bendros pasiūlytos kainos kaip nepagrįstai mažus vertintų tik trečiojo asmens pasiūlytus atskirų darbų įkainius, tačiau nevertintų kitų tiekėjų pasiūlytų atskirų darbų įkainių visose 95-iose žiniaraščio pozicijose (t. y. ar jie atitinka rinkos kainas, ar pernelyg nesiskiria nuo kitų tiekėjų pasiūlytų įkainių), tokia situacija neatitiktų objektyvumo ir skaidrumo principų, kadangi selektyviai tik trečiajam asmeniui būtų apsunkintas varžymasis dėl pirkimo sutarties, o kitų tiekėjų bei paties ieškovo pasiūlytų atskirų darbų įkainių realumas liktų neįvertintas.

Taigi, iš Lietuvos apeliacinio teismo pateiktų išaiškinimų yra matyti, jog VPĮ 57 str. 1 d. nenustato pareigos perkančiosioms organizacijoms vertinti kiekvieno įkainio pagal neįprastai mažos kainos institutą. Kitaip tariant, VPĮ neįprastai mažos kainos prezumpciją, pagal kurią 30 ir daugiau procentų mažesnė tiekėjo kaina yra laikoma neįprastai maža, nustato kainai, bet ne jos sudedamosioms dalims, todėl perkančioji organizacija turi kreiptis į tiekėją dėl įkainių pagrindimo tik tuomet, jeigu tie įkainiai jai atrodo neįprastai maži.

Apibendrinant, neįprastai mažos kainos pagrįstumo įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui. Perkančiosios organizacijos turėtų atkreipti dėmesį, jog tais atvejais, kai bendra pasiūlymo kaina nekelia jokių abejonių, jog ji yra pagrįsta ir tiekėjas už pasiūlytą kainą bus pajėgus įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, perkančioji organizacija neturi kreiptis į tiekėją dėl atskirų įkainių pagrindimo.

#PublicProcurement #Law #ViesiejiPirkimai #Cobalt

Like Like Celebrate Support Love Insightful Funny Comment

• Copy
• LinkedIn
• Facebook
• X

Share 26

To view or add a comment, sign in

More articles by Gabrielė Radžiūtė

• Nepriklausomumas viešuosiuose pirkimuose – tikras ar tik deklaratyvus? Oct 14, 2025

  Nepriklausomumas viešuosiuose pirkimuose – tikras ar tik deklaratyvus?

  Viešuosiuose pirkimuose svarbi ne tik mažiausia kaina. Konkrečiais atvejais esminę reikšmę įgauna paslaugų teikėjo…

  18 3 Comments
• Vis dar kvazisubtiekėjas ar jau (beveik) darbuotojas? Jul 23, 2025

  Vis dar kvazisubtiekėjas ar jau (beveik) darbuotojas?

  Atrodytų, jog darbuotojo ir kvazisubtiekėjo sąvokos viešųjų pirkimų dalyviams yra aiškiai suprantamos. Vis dėlto…

  41 5 Comments
• Perkančiųjų organizacijų patirtos žalos viešuosiuose pirkimuose atlyginimas Aug 29, 2024

  Perkančiųjų organizacijų patirtos žalos viešuosiuose pirkimuose atlyginimas

  Kalbant apie žalos atlyginimą viešuosiuose pirkimuose daugelis įsivaizduoja būtent tiekėjų patirtą žalą. Vis dėlto…

  23
• Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėtė tiekėjų teisę tikslinti pateiktą pasiūlymą Jun 21, 2022

  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išplėtė tiekėjų teisę tikslinti pateiktą pasiūlymą

  Kiekvienas tiekėjas turi teisę patikslinti pateiktą pasiūlymą, jeigu toks tikslinimas atitinka visus jam keliamus…

  35 4 Comments
• Susijusių įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose – ar užtikrinama konkurencija? Oct 28, 2021

  Susijusių įmonių dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose – ar užtikrinama konkurencija?

  Greičiausiai daugelis perkančiųjų organizacijų jau yra susidūrusios su susijusių įmonių dalyvavimu viešuosiuose…

  13
• Kur yra riba tarp tiekėjo klaidos ir melagingos informacijos pateikimo viešuosiuose pirkimuose? Apr 6, 2021

  Kur yra riba tarp tiekėjo klaidos ir melagingos informacijos pateikimo viešuosiuose pirkimuose?

  Pastaruoju metu teismų praktika dėl melagingos informacijos vertinimo ypač griežtėjo. Jeigu anksčiau daugelyje…

  12
• Perkančiosios organizacijos pareiga visapusiškai ir objektyviai įvertinti tiekėjo pasiūlymą, nesiderant su tiekėju ir nesudarant išskirtinių sąlygų Jan 19, 2021

  Perkančiosios organizacijos pareiga visapusiškai ir objektyviai įvertinti tiekėjo pasiūlymą, nesiderant su tiekėju ir nesudarant išskirtinių sąlygų

  Perkančiosios organizacijos puikiai žino arba turėtų žinoti savo pareigas visapusiškai, rūpestingai, objektyviai ir…

  16 1 Comment
• Lietuvos apeliacinio teismo akcentai naujoje viešųjų pirkimų byloje Apr 17, 2020

  Lietuvos apeliacinio teismo akcentai naujoje viešųjų pirkimų byloje

  Vakar Lietuvos apeliacinis teismas priėmė klientui palankią nutartį byloje, kurioje tiekėjas skundė kliento –…

  13

Show more See all articles

Explore content categories

• Career
• Productivity
• Finance
• Soft Skills & Emotional Intelligence
• Project Management
• Education
• Technology
• Leadership
• Ecommerce
• User Experience
• Recruitment & HR
• Customer Experience
• Real Estate
• Marketing
• Sales
• Retail & Merchandising
• Science
• Supply Chain Management
• Future Of Work
• Consulting
• Writing
• Economics
• Artificial Intelligence
• Employee Experience
• Workplace Trends
• Fundraising
• Networking
• Corporate Social Responsibility
• Negotiation
• Communication
• Engineering
• Hospitality & Tourism
• Business Strategy
• Change Management
• Organizational Culture
• Design
• Innovation
• Event Planning
• Training & Development

Show more Show less